Adventinė vakaronė – „Kad širdelė plaktų vilčiai“
Gruodžio sutemoms švelniai užklojus darželio kiemą, mūsų bendruomenę apgaubė ypatinga ramybė. Šią savaitę lopšelyje–darželyje „Žibutė“ vyko Advento vakaronės – jaukūs, šviesos ir susikaupimo kupini susitikimai, kuriuose mažieji drauge su pedagogais, tėveliais leidosi į tylų pasiruošimą Šv. Kalėdų stebuklui. Grupėse, salėje ruseno žvakelės, skambėjo tylios advento dainelės, o vaikų akys žibėjo nuo smalsumo ir šventiško laukimo.
Valdorfo grupės bendruomenė Adventinį vakarą pradėjo darželio salėje, vaikų paruošta scenografija „Adventinis įkvėpimas“. Lėtais žingsneliais vaikai tėveliai, mokytojai ėjo Adventine spirale, dėliojo šviečiančias žvakutes, jautėsi šiluma, susikaupimas ir bendrystė. Kai paskutinė žvakutė buvo padėta, spiralė nušvito švelnia šviesa, o tylą pamažu pakeitė pirmieji Adventinių giesmių akordai – „Oi atvažiuoja šv. Kalėda“, „Graži mūsų šeimynėlė Kalėda“. Adventas – tai ne tik laukimas, bet ir susitaikymas: žiūrėdami į šalia esantį, vaikai, tėveliai, mokytojai tyliai ištarė vienas kitam „..atleisk man..ir tu man aleisk...“. Tai buvo jaukus ir prasmingas vakaro momentas. Po susitaikymo žodžių buvo dalijama duona su pagarba, dėkingumu, priminė, kad esame kartu, kad galime dalintis viskuo, būti vieni kitiems artimi. Rimtis pamažu užleido vietą Advento pajuokavimams, pasakoms be galo „Buvo senis ir senelė“, „Ėjau į mišką“, žaidimui „Kiškeli nabagėli“. Nurimus juokui ir žaidimams, visi sėdo prie Adventinio stalo. Stalas buvo papuoštas kankorėžiais, eglių šakelėmis, obuoliais ir žvakelėmis. Mokytojos pasakojo šių simbolių gilią prasmę: amžinai žaliuojanti, gyva eglės šakelė, obuoliai reiškia gyvybę, kankorėžiai – amžinai žaliuojančio medžio vaisiai, lauke jie susiglaudę, kai pajaučia šilumą, jie išsiskleidžia, „..juk tik meilė atveria žmonių širdis, atrakina gerumą, mes kaip tie kankorėžiai, pajutę šilumą išsiskleidžiame ir norime vienas kitą apkabinti.. “ – kalbėjo mokytojos. Linkėdami vieni kitiems, kad ateinantys metai būtų turtingi, geri, kad būtume stiprūs, sveiki, tėveliai lyg šviesos, gėrio, meilės nešėjai uždegė ant Adventinio stalo padėtas žvakutes, sušildytas gerumo ir rankų šilumos. Prie šio stalo susitelkė visas vakaro kelias: nuo žingsnių spiralėje iki bendro džiaugsmo, nuo tylos iki artumo.
Šis laikas tapo gražia tradicija, padedančia vaikams pajusti Advento prasmę: tai ne tik šventinio šurmulio laukimas, bet ir susitikimas su draugais, šeima. Pedagogai kūrė aplinką, kurioje tylumos ir džiaugsmo pusiausvyra leido vaikams, tėveliams patirti, kaip gera tiesiog būti kartu. Adventinės vakaronės vykusios darželyje mus visus sujungė, primindamos, kad didžiausia dovana šventėse – šalia esantis žmogus ir jaukus pasibuvimas kartu. Dar kartelį visiems linkime gražaus ir jaukaus Šv. Kalėdų laukimo!
Meninio ugdymo mokytoja metodininkė Rita Orienė